švilpauti

švìlpauti, -auja (-auna Švnč, Užv), -avo K.Būg(Kv), I, Š, Rtr, DŽ, FrnW; SD120, N, [K] L, LL243, E, Šlk 1. intr., tr. SD359, NdŽ, KŽ, Dkš, LTR(Lp), Rš, Klt, Krs, Rm su pertrūkiais (ppr. atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švìlpauna su švilpyne J. Su burna švìlpauji Plšk. Nešvìlpauk, ne girio[je] esi Erž. Mes liuobam švìlpauti tą dainę Gršl. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švìlpauja Skrb. Arkie laukelius švilpaudamas (d.) Graž. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švìlpaujant DrskD112. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus LTR(Vs). Jau švìlpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs (priet.) Aps. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“ LTR(Šil). Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Sln. Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švìlpaudamas JD954. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja SI342. ^ Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk J.Paukš. Švilpaudamas rublio neprišauksi P.Cvir. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas KrvP(Rd). Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk LTR(Vdk). ║ Žl švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švìlpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję Prng. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo SGI64. ║ intr. švepluoti: Ėmiau švìlpaut, švìlpaunu – dantų neturiu Žln. ║ intr. NdŽ, KŽ prk. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius], o čia pastatė – ir švìlpauk Slm. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo Žem. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas rš. ^ Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas Lš. 2. intr. NdŽ pratisai, su pertrūkiais čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Ka volungė ne švilpaute švilpau[ja], bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus Plt. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai LzP. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės sp. | Stepėje liūdnai švilpavo starai rš. 3. intr. KŽ su švilpesiu protarpiais pūsti (apie vėją): Ore vėjas švilpauja J.Jabl(Skp). Vėjas švìlpauna až langų Ktk. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas A1885,103. Vėjas švilpavo kamine rš. Išdaužiau langą – vėjas švìlpauna Ktk. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia V.Myk-Put. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų sp. | Ausys[e] švìlpauna, abi kiauros (juok.) Mlt. 4. intr. juok. šlapintis: Anie švìlpau[ja], i tiek, ant tų jupikių Žr.

◊ vė́jas (vė́jai DŽ, Rm) švìlpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švìlpauna (neprotingas) Dglš. Po kišenes vė́jas švìlpauna (nėra pinigų) Ktk. Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja V.Krėv. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja rš.

\ švilpauti; apšvilpauti; atšvilpauti; įšvilpauti; iššvilpauti; nušvilpauti; pašvilpauti; paršvilpauti; peršvilpauti; prašvilpauti; prišvilpauti; sušvilpauti; užšvilpauti